Depression, Anxiety and Quality of Life in Staff of a Hospital in Athens: A Study in the Aftermath of the Debt Crisis Era
- PMID: 35637938
- PMCID: PMC9133613
- DOI: 10.15388/Amed.2021.28.2.3
Depression, Anxiety and Quality of Life in Staff of a Hospital in Athens: A Study in the Aftermath of the Debt Crisis Era
Abstract
Background: Several studies investigated the mental health needs of hospital staff in Greece during the debt crisis era. Yet, no relevant data are available regarding the mental health of hospital staff after this period. The aims of this study are: 1) To investigate the prevalence of clinically significant depression and anxiety in healthcare workers in a general hospital in Athens, Greece; 2) to search for the association of quality of life with anxiety and depression in those workers; 3) to investigate the association of sociodemographic characteristics with those parameters.
Methods: The Zung Depression Rating Scale, the Zung Anxiety Rating Scale, the Short-Form Survey-12, assessing quality of life, and sociodemographic assessments were administrated in 110 workers of a public hospital in Athens, Greece. The assessments were completed during January, 2020.
Results: Of the study participants, 38.2% had clinically significant anxiety and 6.4% had clinically signifi-cant depression. Males had lower scores of depression compared to females (p=0.003). As for the effects of educational level, differences were noted in psychological quality of life between secondary education participants when compared to tertiary education (Mean Difference -3.527, p=0.021), post-graduate (Mean Difference -3.937, p=0.012) and PhD participants (Mean Difference -5.100, p=0.007). Quality of life and its psychological and physical health subscales had strong inverse associations with depression and anxiety (p=0.000).
Conclusions: Relevant interventions are necessary to decrease anxiety in hospital staff, which is elevated in the aftermath of the debt crisis period. In addition, health policy makers have to reduce the gender gap in mental health between male and female workers, since the latter had higher levels of depression.
Santrauka. Problema. Keletoje tyrimų nagrinėta Graikijos ligoninių darbuotojų psichikos sveikata skolų krizės metu. Tačiau aktualių duomenų apie ligoninių darbuotojų psichikos sveikatą pasibaigus šiam laikotarpiui nėra. Šio tyrimo tikslai: 1) ištirti kliniškai svarbios depresijos ir nerimo paplitimą tarp sveikatos priežiūros darbuotojų Atėnų, Graikija, ligoninėje; 2) nustatyti tų darbuotojų gyvenimo kokybės ir nerimo ar depresijos ryšį; 3) išnagrinėti socialinių ir demografinių veiksnių bei tų parametrų ryšį. Metodai. Zungo depresijos vertinimo skalė, Zungo nerimo vertinimo skalė, Gyvenimo kokybės klausimynas SF-12 buvo naudojami 110 Atėnų viešosios ligoninės darbuotojų apklausai, taip pat įvertinti socialinius ir demografinius veiksnius. Vertinimas atliktas 2020 m. sausio mėnesį. Rezultatai. 38,2 proc. tyrimo dalyvių pasireiškė kliniškai svarbus nerimas, o 6,4 proc. – kliniškai svarbi depresija. Vyrams, palyginti su moterimis (p = 0,003), depresija pasireiškė rečiau. Išsilavinimas taip pat lėmė psichologinės gyvenimo kokybės skirtumus tarp dalyvių, turinčių vidurinį išsilavinimą, palyginti su turinčiais aukštąjį išsilavinimą (vidurkių skirtumas – 3,527, p = 0,021), magistrantais (vidurkių skirtumas – 3,937, p = 0,012) ir doktorantais (vidurkių skirtumas – 5,100, p = 0,007). Santykis tarp gyvenimo kokybės skalės, jos psichologinės ir fizinės sveikatos poskalių buvo atvirkštinis depresijai ir nerimui (p = 0,000). Išvados. Norint sumažinti ligoninės darbuotojų nerimo lygį, padidėjusį po skolų krizės, būtina taikyti intervencines priemones. Be to, sveikatos politikos formuotojai turi sumažinti atskirtį tarp vyrų ir moterų psichikos sveikatos, nes pastarųjų depresijos lygis buvo aukštesnis.Raktažodžiai: ligoninės darbuotojai, psichikos sveikata, gerovė, depresija, gyvenimo kokybė, nerimas.
Keywords: anxiety; depression; hospital staff; mental health; quality of life; well-being.
Copyright © 2021 Despoina Melemeni, Konstantinos Mantzouranis,Vasiliki Epameinondas Georgakopoulou, Kyriakos Tarantinos, Nikolaos Garmpis, Christos Damaskos, Pagona Sklapani, Serafeim Chlapoutakis, Nikolaos Trakas, Xanthi Tsiafaki, Ioanna Papathanasiou.
References
-
- Madianos MG, Alexiou T, Patelakis A, Economou M. Suicide, unemployment and other socioeconomic factors: evidence from the economic crisis in Greece. The European Journal of Psychiatry. 2014;28(1): 39–49. 10.4321/S0213-61632014000100004 - DOI
LinkOut - more resources
Full Text Sources
Research Materials
Miscellaneous